acorrule.gif (171 bytes)
SVEIKATOS FINANSAVIMO IR SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ RESTRUKTŪRIZAVIMO REFORMŲ SOCIALINIŲ-EKONOMINIŲ PASEKMIŲ VERTINIMAS
acorrule.gif (171 bytes)

acorbul1.gif (87 bytes) Trumpas reformų apibūdinimas

acorbul1.gif (87 bytes) Namų ūkių tyrimai

acorbul1.gif (87 bytes) PSO 1999 m. tyrimas

acorbul1.gif (87 bytes) Gyvenimo sąlygų tyrimai

acorbul1.gif (87 bytes) Sociologinis tyrimas "Sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas" 1995 m.

acorbul1.gif (87 bytes) Tyrimas "Sveikata ir gydymas" 2001 m.

Aacorbul1.gif (87 bytes) Sveikatos būklės vertinimas

acorbul1.gif (87 bytes) Sveikatos priežiūros paslaugų vartojimas
   acorbul3.gif (64 bytes) Ambulatorinių SP paslaugų suteikimas
  
acorbul3.gif (64 bytes) Greitosios medicinos pagalbos suteikimas
  
acorbul3.gif (64 bytes) SP paslaugų suteikimas ligoninėse
  
acorbul3.gif (64 bytes) Ligonių slauga
  
acorbul3.gif (64 bytes) SP paslaugų apmokėjimas
  
acorbul3.gif (64 bytes) Gyventojų pasitenkinimas teikiamomis SP paslaugomis


acorbul1.gif (87 bytes) Atlikti tyrimai. Kas pastebima, o kas ne...

Sutrumpinimai

Parsisiųsti visą tekstą (704 Kb)


Sveikatos priežiūros reformos - nuolatinis procesas, vykstantis visose šalyse. Kita vertus, jos yra ypatingai svarbios ir sudėtingos šalyse, kurios vykdo pereinamojo laikotarpio reformas ekonomikos ir socialinio vystymo srityse, turint mintyje:
corbul2.gif (67 bytes)   Sveikatos būklės svarbą ir reformų jautrumą politiniame kontekste.
corbul2.gif (67 bytes)   Sąveiką tarp sveikatos būklės ir pagrindinių visuomenės vystymo determinantų.
corbul2.gif (67 bytes)   Pokyčių mastus, kadangi kuriama sveikatos priežiūros sistema smarkiai skiriasi nuo paveldėtos.
corbul2.gif (67 bytes)   Sveikatos priežiūros sektoriaus vaidmenį ekonomikoje, pvz., kai jame Lietuvoje užimti apie 6 procentai darbo jėgos bei naudojami finansiniai ištekliai viršija 5 procentus BVP.

Be abejo, reformų bei jų pasekmių vertinimas yra kompleksinis ir sudėtingas klausimas. Todėl šioje nedidelėje studijoje nepretenduojame į vertinimų išsamumą ir galutinės tiesos pateikimą. Kita vertus, manome, kad šioje ataskaitoje pristatomi duomenys bei vertinimai yra naudingi siekiantiems geresnių sveikatos priežiūros reformavimo kelių bei suinteresuotiems, kad sveikatos priežiūra būtų veiksmingesnė ir efektyvesnė.

Pagrindinė studijos idėja - pažvelgti į tam tikrus reformų pasekmių aspektus gyventojų "akimis".

Trumpai kalbant apie studijoje surinktus ir panaudotus duomenis, reikia pabrėžti, kad pagrindinis duomenų surinkimo bei atrankos principas buvo aiški ir moksliškai pagrįsta tyrimų atlikimo metodologija.

Buvo remtasi tyrimais, kurie atitiko šiuos kriterijus:
1. Reprezentatyvumas, kai tyrimuose užtikrintas visų Lietuvos gyventojų, o ne atsitiktinių gyventojų grupių nuomonių, pristatymas.
2. Pakartotinų tyrimų charakteristika, kai galima stebėti pokyčių tendencijas (galima įsitikinti, kad aprašomi reiškiniai nėra atsitiktiniai).

Taigi, buvo atrinktos trys tyrimų grupės:
1. Namų ūkių tyrimai, kuriuos kasmet atlieka Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas (nuo 1996 m., taikant tą pačią metodologiją);
2. Gyvenimo sąlygų tyrimai pagal tarptautinius projektus, atlikti 1991, 1994 ir 1999 metais Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu;
3. Sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo tyrimai, atlikti 1995 m. (pagal Sveikatos apsaugos reformos biuro užsakymą) ir 2001 m., vykdant šį projektą.

Vertinant reformų pasekmes, papildomai buvo remtasi Lietuvos Respublikos Statistikos departamento duomenimis.

Pagrindinis dėmesys buvo skirtas Lietuvoje atliktų tyrimų rezultatams, bei juos papildant pristatėme tarptautinio pobūdžio tyrimų šaltinius bei PSO vertinimus.