PROJEKTAS
“Viešoji diskusija kaip sveikatos priežiūros sistemos raidos elementas šios sistemos plėtros daugiavariantiškumo sąlygomis”
Projektą remia Atviros Lietuvos fondas




Šeštoji diskusija
"ŠEIMOS GYDYTOJO DARBO APMOKĖJIMO
TVARKA LIETUVOJE "



Antrojoje diskusijos dalyje pasisakė Šeškinės poliklinikos direktorius (ir Premjero patarėjas sveikatos klausimais) Jonas Kairys. (Plačiau)

Išsamų pranešimą padarė Šiaulių regiono atstovas Mindaugas Maželis. (Plačiau)

Gana daug įdomių minčių, kunstruktyvių pasiųlymų išsakė ir kiti renginio dalyviai (tame tarpe SAM atstovas V.Radavičius, profesorius L. Valius).

"Mūsų rezidentai jau dabar papildomai mokosi užsienio (danų ir norvegų ) kalbų... (prof. Leonas Valius)"

Į kai kuriuos diskusijos metu iškilusius klausimus atsakinėjo Vilniaus teritorinės ligonių kasos atstovas Kęstutis Speičys.



Sveikatos ekonomikos centro direktorės pasisakyme, buvo pademonstruota, kaip galima įvertinti, kokius atlyginimus gali uždirbti šeimos gydytojai, atsižvelgiant institucijos gaunamas pajamas ir patiriamas sąnaudas. (Plačiau)



Diskusijos pabaigoje savo nuomonę išsakė ir kiti renginio dalyviai atstovaujantys tiek valstybinėms, tiek privačioms institucijoms.

Renginio pabaigoje dalyviai buvo supažindinti su "balsavimo" dėl iš anksto pateiktų teiginių rezultatais.
DISKUSIJOS “ŠEIMOS GYDYTOJO DARBO APMOKĖJIMO TVARKA”
T E I G I N I A I
TEIGINIAI
TAIP
NE
1. Dabar egzistuojanti bendrosios praktikos/šeimos gydytojų darbo apmokėjimo sistema nėra susijusi su medikų darbo rezultatais ar darbo apimtimi.
9
0
2. Tikėtina, kad net ir esant dabartinei apmokėjimo už sveikatos priežiūros paslaugas iš ligonių kasų tvarkai galima padidinti medikų darbo užmokestį.
5
6
3. Apmokėjimo už sveikatos priežiūros paslaugas iš ligonių kasų dabar esantys įkainiai nėra pakankami, kad būtų galima dalį uždirbtų lėšų skirti PSP paslaugų plėtrai, prieinamumo ar paslaugų kokybės gerinimui.
10
0
4. Medikų darbo užmokestis priklauso nuo PSP valdymo modelio, pvz. esant “centralizuotam”* arba “decentralizuotam”** valdymui.
1
11
5. Bendrosios praktikos/šeimos gydytojų darbo apmokėjimas turėtų priklausyti nuo aptarnaujamų gyventojų (“prisirašiusiųjų”) skaičiaus.
10
3
6. Bendrosios praktikos/šeimos gydytojų darbo apmokėjimas turėtų priklausyti ne tik nuo aptarnaujamų gyventojų (“prisirašiusiųjų”) skaičiaus, bet ir nuo kitų veiksnių (pavyzdžiui, gyventojų amžiaus, gyvenamosios vietos, apsilankymų skaičiaus, lėtinėmis ligomis sergančių pacientų ar neįgalių asmenų skaičiaus, paslaugų prieinamumo, kita).
13
0
7. Pacientų aptarnavimo kokybė ir paslaugų prieinamumas pagerėtų, jei būtų reikalaujama, kad su kiekvienu dirbančiu bendrosios praktikos/šeimos gydytoju dirbtų du slaugytojai.
12
1
8. Pacientų aptarnavimo kokybė ir paslaugų prieinamumas pagerėtų, jei būtų ribojamas prie kiekvieno bendrosios praktikos gydytojo prirašytų gyventojų skaičius.
9
1
9. Tobulinant paslaugų (ne BPG) apmokėjimo iš ligonių kasų sistemą reikėtų atsižvelgti ir įvertinti probleminius rajonus (pavyzdžiui, labai mažas gyventojų tankumas, dideli atstumai iki aptarnaujamos teritorijos pakraščių, specifinė (problematiška) populiacija). PSP paslaugų apmokėjimui tokiose teritorijose turėtų būti numatytas papildomas finansavimas.
8
1

* - esant centralizuotam PSP organizavimo rajone modeliui, yra vienas PSPC ar poliklinika, kaip juridinis asmuo, o kitos regione esančios įstaigos (ambulatorijos, BPG kabinetai, slaugos ligoninės yra pavaldžios PSPC ar poliklinikai).

** - esant decentralizuotam PSP organizavimo rajone modeliui, PSPC ar poliklinika, ir kitos regione esančios įstaigos (ambulatorijos, BPG kabinetai, slaugos ligoninės) yra atskiri juridiniai asmenys, kurių steigėjas yra savivaldybė.


Vileišio 18, II korpusas, 301k, 2055 Vilnius, Lietuva,Tel.: +370 52 346 370 Faksas: +370 52 346 369
El. paštas: sec@sec.lt
Copyright: SEC, 2003.07.31

Last updated: 2004.10.13